Kai transporto priemonė juda, žemę liečia tik padangos. Pramoninėse transporto priemonėse naudojamos vientisos padangos – tiek sunkiasvorių krautuvų, tiek ratinių krautuvų, tiek mini pasukamų krautuvų, tiek uostų, tiek trumpesnės eigos žirklinių keltuvų, tiek įlaipinimo tiltų – nes judančios transporto priemonės generuoja šilumą, todėl kyla šilumos generavimo problema.
Dinaminį kietųjų padangų šilumos susidarymą daugiausia lemia du veiksniai: padangų generuojama šilumos energija ciklinės lenkimo deformacijos metu transporto priemonei važiuojant, o kita – trinties šilumos susidarymas, įskaitant šilumą, susidarančią dėl gumos vidinės trinties ir trinties tarp padangos ir žemės. Tai tiesiogiai susiję su transporto priemonės apkrova, greičiu, važiavimo atstumu ir važiavimo laiku. Paprastai kuo didesnė apkrova, tuo didesnis greitis, kuo didesnis atstumas, tuo ilgesnis važiavimo laikas ir tuo didesnė kietųjų padangų generuojama šiluma.
Kadangi guma prastai praleidžia šilumą, visos kietos padangos yra pagamintos iš gumos, todėl jos prastai išsklaido šilumą. Jei kietos padangos viduje kaupiasi per daug šilumos, padangos temperatūra toliau kils, aukštoje temperatūroje guma greičiau senės, sumažės eksploatacinės savybės, daugiausia dėl kietos padangos įtrūkimų, krentančių blokų, sumažėjusio atsparumo plyšimui ir dilimui, o sunkiais atvejais padanga pradurta.
Kietos padangos turėtų būti laikomos ir naudojamos griežtai laikantis reikalavimų, kad būtų prailgintas jų tarnavimo laikas ir pagerintas transporto priemonės efektyvumas.
Įrašo laikas: 2022-11-14