Kai transporto priemonė juda, padangos yra vienintelė jos dalis, kuri liečia žemę. Kietos padangos, naudojamos pramoninėse transporto priemonėse, nesvarbu, ar tai būtų šakinių krautuvų kietos padangos su sunkia eiga, ratinių krautuvų kietos padangos, kietos padangos su šoniniu reguliavimu, padangos arba mažiau judančios žirklinio kėlimo kietos padangos, įlipimo tilto kietos padangos, kol judesys, jis generuos šilumos, yra šilumos gamybos problema.
Dinamišką kietų padangų šilumos susidarymą daugiausia lemia du veiksniai: vienas yra šilumos energija, kurią padangos sukuria ciklinės lenkimo deformacijos metu, kai transporto priemonė važiuoja, ir trinties šilumos generavimas, įskaitant šilumą, kurią sukuria vidinė trintis. gumos ir trinties tarp padangos ir žemės. Tai tiesiogiai priklauso nuo transporto priemonės apkrovos, greičio, važiavimo atstumo ir vairavimo trukmės. Paprastai kuo didesnė apkrova, tuo greitesnis greitis, didesnis atstumas, ilgesnis važiavimo laikas ir didesnė kietos padangos šilumos gamyba.
Kadangi guma yra prastai laidi šilumą, visos kietos padangos yra pagamintos iš gumos, o tai lemia prastą jos šilumos išsklaijimą. Jei kietų padangų viduje susikaupia per daug šilumos, padangų temperatūra toliau kils, guma paspartins senėjimą esant aukštai temperatūrai, prastėja eksploatacinės savybės, daugiausia pasireiškiančios kietų padangų įtrūkimais, krentančiomis kaladėlėmis, sumažėjusiu atsparumu plyšimui ir dilimui, sunkiais atvejais. sukelti padangų pradūrimą.
Kietos padangos turi būti laikomos ir naudojamos griežtai laikantis reikalavimų, siekiant pailginti jų tarnavimo laiką ir pagerinti transporto priemonės efektyvumą.
Paskelbimo laikas: 2022-11-14